Kaip rasti ištremtą ar įkalintą giminaitį: tremtinių paieška
Beveik kiekvienoje lietuvių šeimoje yra kas nors, kas buvo ištremtas į Sibirą, kalintas lageryje ar dingo pokario metais. Apie daugelį jų išliko dokumentų – ir dalį jų galima rasti internete, nemokamai.
1. Pradėkite nuo šeimos atminties
Paklauskite vyresniųjų: kas iš giminės buvo ištremtas, kuriais metais, kur – į kokią sritį ar gyvenvietę, kas grįžo, o kas liko. Tremtinių šeimose dažnai išlikę laiškai iš Sibiro, nuotraukos, reabilitacijos pažymos. Net apytiksliai metai („pokaris“, „1948-ieji“) ir vietovė labai palengvins paiešką. Daugiau idėjų – straipsnyje ką paklausti senelių.
2. Paieška pagal pavardę: lietuviaisibire.lt
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) internete skelbia 1940–1953 m. sovietų valdžios ištremtųjų ir lageriuose įkalintųjų vardus ir likimus – sutrumpintą daugiatomio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ duomenų versiją. Ieškokite svetainėje lietuviaisibire.lt.
Įraše dažnai nurodomi gimimo metai, gyvenamoji vieta prieš suėmimą ar ištrėmimą, tremties ar kalinimo vieta ir tolesnis likimas. Jei radote klaidą ar žinote daugiau, centras prašo apie tai pranešti – jų kontaktai nurodyti dažniausiai užduodamų klausimų puslapyje.
3. Tremties byla: Lietuvos ypatingasis archyvas
Ištremtos šeimos byla saugoma Lietuvos ypatingajame archyve Vilniuje. Joje būna šeimos narių sąrašas, ištrėmimo data ir vieta, kartais – nuotraukos, prašymai ir dokumentai apie grįžimą. Ar byla išlikusi, galite patikrinti archyvo pavardžių paieškoje lyapavardes.archyvai.lt. Bylą galima užsisakyti ir peržiūrėti archyvo skaitykloje; apie užsakymą nuotoliu ir kainas teiraukitės archyvo svetainėje.
Ten pat saugomos ir sovietų saugumo (KGB) dokumentų kopijos. Dalis jų skelbiama svetainėje kgbveikla.lt.
4. Partizanai ir rezistentai
Jei giminaitis buvo partizanas, ryšininkas ar rėmėjas, ieškokite svetainėje laisveskovos.lt, kurioje LGGRTC skelbia duomenis apie Lietuvos partizaninio karo dalyvius.
5. Antrojo pasaulinio karo metai: Arolsen archyvai
Žmonių, išvežtų į Vokietiją darbams, kalintų nacių stovyklose ar po karo atsidūrusių pabėgėlių (DP) stovyklose, pėdsakų dažnai randama Arolsen archyvuose. Paieška nemokama, galima ieškoti pagal pavardę ir gimimo datą. Atminkite, kad lietuviškos pavardės vokiškuose dokumentuose dažnai užrašytos kitaip – bandykite kelias rašybas.
6. Pažymos apie represijas
Oficialias pažymas, kad asmuo buvo ištremtas ar įkalintas, išduoda valstybės institucijos, o ne paieškos svetainės. Kur kreiptis, priklauso nuo represijos pobūdžio; LGGRTC tai paaiškina savo svetainėje.
Užrašykite tai giminės medyje
Tremtis – svarbi šeimos istorijos dalis, ir ją verta užrašyti, kol dar gyvi tie, kurie prisimena. Familija giminės medyje prie žmogaus galite pridėti įvykį – pavyzdžiui, Gyvenamoji vieta su tremties vieta ir metais –, o istoriją, laiškus ir nuotraukas išsaugoti asmens kortelėje. Atidarę asmens kortelę rasite ir paieškos nuorodas su jau įrašytu vardu: jos veda į kitų svetainių paiešką, o rezultatai lieka tose svetainėse.
Skaitykite toliau
- Kaip sudaryti giminės medį: 7 žingsniai pradedantiems
- Ką paklausti senelių: 38 klausimai apie giminės istoriją
- Giminės medžio šablonas: nemokamai atsispausdinkite
- Kaip rasti protėvius archyvuose: metrikų knygos ir kiti šaltiniai
- Lietuviškos pavardės giminės medyje: Jonaitis, Jonaitienė, Jonaitytė
- Vėlinių sąrašas: kaip surašyti, kur palaidoti artimieji
- Giminystės pavadinimai: anyta, uošvė, dieveris, svainis ir kiti
- Kaip rasti artimojo kapą: kapų paieška internete
- Ką reiškia žodžiai metrikose: luomai ir amatai trimis kalbomis