Kaip sudaryti giminės medį: 7 žingsniai pradedantiems

Giminės medis atrodo kaip didelis darbas, bet pradėti galima per vieną vakarą – nuo to, ką jau žinote patys. Štai kaip žingsnis po žingsnio surinkti savo giminės istoriją, kad ji neliktų tik vyriausiųjų atmintyje.

1. Pradėkite nuo savęs

Giminės medis auga nuo jūsų į praeitį. Pirmiausia užrašykite save, savo tėvus, brolius ir seseris, tada abiejų tėvų tėvus – senelius. Prie kiekvieno žmogaus pažymėkite tai, ką žinote tikrai:

• vardą ir pavardę (moterims – ir mergautinę pavardę);
• gimimo datą ir vietą;
• mirties datą ir vietą, jei žmogus jau miręs;
• santuokos datą ir vietą.

Nežinote tikslios datos? Užrašykite apytikslę – „apie 1920 m.“ ar „1930–1935 m.“ – ir pažymėkite, kad ji apytikslė. Tuščia vieta medyje primena, ko dar reikia paklausti.

2. Pakalbinkite vyriausius giminaičius

Seneliai, prosenelių vaikai, tėvų pusbroliai ir pusseserės dažnai žino tai, ko neparašyta jokiame dokumente. Neatidėliokite šių pokalbių – tai vertingiausias ir greičiausiai nykstantis šaltinis. Keli klausimai pradžiai (visą sąrašą rasite straipsnyje ką paklausti senelių):

• Kaip vadinosi jūsų tėvai ir seneliai? Kokia buvo močiučių mergautinė pavardė?
• Kur jie gimė ir gyveno? Kokiame kaime, kurioje parapijoje buvo krikštyti?
• Kiek vaikų buvo šeimoje? Ar kas nors mirė mažas, išvyko į Ameriką, buvo ištremtas?
• Kuo jie vertėsi? Kokių prisiminimų, istorijų apie juos pasakodavo namuose?
• Kas dar galėtų žinoti daugiau?

Paprašykite leidimo įrašyti pokalbį telefonu – vėliau bus lengviau viską užrašyti, o balso įrašas ir pats taps šeimos brangenybe. Pasiimkite senų nuotraukų: jos padeda prisiminti ir kartu išsiaiškinti, kas jose nufotografuoti.

3. Surinkite namų archyvą

Daugelyje namų stalčiuose guli daugiau informacijos, nei atrodo. Paieškokite:

• gimimo, santuokos ir mirties liudijimų, senų pasų, darbo knygelių;
• laiškų, atvirukų, užrašų knygelių, maldaknygių su įrašais;
• nuotraukų – ypač tų, kurių kitoje pusėje kas nors užrašyta;
• mokyklos baigimo pažymėjimų, apdovanojimų, kariuomenės dokumentų.

Nepamirškite kapinių: antkapiuose dažnai iškalti ir gimimo, ir mirties metai, o šalia palaidoti giminaičiai padeda suprasti, kas su kuo susiję. Nufotografuokite paminklus – ateityje užrašai nusitrina.

4. Užrašykite viską vienoje vietoje

Lapeliai ir sąsiuviniai greitai pasimeta. Pasirinkite vieną vietą, kur kaupsite viską: popierinį giminės medžio šabloną arba giminės medį internete. Internetinis medis turi kelis privalumus: jį galima pildyti kartu su artimaisiais, prie žmonių pridėti nuotraukų ir dokumentų, o šeimai augant – lengvai pataisyti.

Prie kiekvieno fakto pasižymėkite, iš kur jį žinote: „pasakojo močiutė Ona, 2026 m.“, „gimimo liudijimas“, „antkapis Raseinių kapinėse“. Po kelerių metų nebeprisiminsite, kas buvo patikrinta, o kas – tik spėjimas.

5. Ieškokite archyvuose

Kai šeimos atmintis baigiasi, toliau padeda archyvai. Iki 1940 m. Lietuvoje gimimus, santuokas ir mirtis registravo bažnyčios, ir didelė dalis šių metrikų knygų jau suskaitmeninta – jas galima peržiūrėti internete nemokamai. Kaip jų ieškoti, rašome atskirame straipsnyje: kaip rasti protėvius archyvuose.

6. Atkreipkite dėmesį į pavardžių formas

Lietuviškos pavardės keičiasi pagal lytį ir šeiminę padėtį: tėvas Jonaitis, mama Jonaitienė, dukra Jonaitytė. Iš moters mergautinės pavardės galima atsekti jos tėvo pavardę, o senuose dokumentuose ta pati pavardė gali būti parašyta lenkiškai ar rusiškai. Plačiau – apie lietuviškas pavardes giminės medyje.

7. Dalinkitės su artimaisiais

Giminės medis įdomiausias, kai jį mato visa šeima. Parodykite jį per šventes, pakvieskite pusbrolius ir pusseseres papildyti savo šakas – kiekvienas žino kažką, ko nežino kiti. Taip medis auga greičiau, o klaidos pastebimos anksčiau.

Dažniausi klausimai

Kiek kartų įmanoma atsekti?

Iš šeimos pasakojimų ir namų dokumentų dažniausiai pavyksta surinkti tris keturias kartas – iki prosenelių. Metrikų knygose daugelis lietuvių šeimų atsekamos iki XIX a. pradžios, o kartais ir iki XVIII a.

Ką daryti, jei giminaičiai pasakoja skirtingai?

Užrašykite abi versijas ir pažymėkite, kas ką pasakojo. Vėliau dokumentai dažnai parodo, kuri teisinga – arba kad teisingos abi, tik apie skirtingus žmones.

Ar reikia mokėti?

Ne. Pokalbiai, namų archyvas ir daugelis suskaitmenintų metrikų knygų nekainuoja nieko. Familija giminės medį internete taip pat galima kurti nemokamai.