Familija

Ką paklausti senelių: 38 klausimai apie giminės istoriją

Seneliai ir proseneliai prisimena tai, ko neparašyta jokiame archyve: kaip vadinosi jų seneliai, kur stovėjo sodyba, kas išvyko į Ameriką. Štai klausimai, nuo kurių galima pradėti pokalbį, ir keli patarimai, kaip jį išsaugoti.

Prieš pokalbį

  • Pasakykite, kodėl klausiate. „Noriu sudaryti mūsų giminės medį“ – dauguma senelių mielai pasakoja, kai mato, kad tai įdomu.
  • Įrašykite. Paprašykite leidimo ir įjunkite diktofoną telefone. Užrašų lapelis pasimes, o įrašytas balsas taps šeimos brangenybe.
  • Pasiimkite nuotraukų. Senos nuotraukos geriausiai žadina atmintį – ir kartu sužinosite, kas jose nufotografuoti.
  • Neskubėkite. Valanda ar dvi – daugiau nei pakanka. Geriau keli trumpi pokalbiai nei vienas varginantis.

Apie save ir vaikystę

  1. Kada ir kur gimėte? Kas jums apie tai pasakojo?
  2. Kaip jus pavadino – ir kodėl būtent taip? Ar turėjote pravardę?
  3. Kiek vaikų buvo jūsų šeimoje? Kaip vadinosi broliai ir seserys, kur jie gyveno vėliau?
  4. Koks buvo jūsų vaikystės namas? Kas jame gyveno kartu?
  5. Ką vaikystėje dirbdavote, kuo žaisdavote?
  6. Kokį vaikystės įvykį prisimenate geriausiai?

Apie tėvus

  1. Kaip vadinosi jūsų tėvas ir motina? Kokia buvo motinos mergautinė pavardė?
  2. Kada ir kur jie gimė? Kada mirė, kur palaidoti?
  3. Kuo jie vertėsi? Ar turėjo žemės, amatą?
  4. Kaip jie susipažino? Kur tuokėsi?
  5. Kokie jie buvo žmonės? Ką iš jų išmokote?
  6. Ar išliko jų nuotraukų, laiškų, dokumentų? Pas ką jie dabar?

Apie senelius ir prosenelius

  1. Kaip vadinosi jūsų seneliai iš tėvo ir iš motinos pusės?
  2. Ar juos pažinojote? Ką apie juos prisimenate ar girdėjote?
  3. Iš kurio kaimo, kurios parapijos jie buvo kilę?
  4. Ar žinote ką nors apie jų tėvus – savo prosenelius?
  5. Ar buvo giminėje kunigų, mokytojų, knygnešių, kariškių – žmonių, apie kuriuos daug kalbėta?
  6. Ar kas nors iš giminės išvyko į Ameriką, Angliją ar kitur? Ar likę ryšių su jų palikuonimis?

Apie namus ir kraštą

  1. Kur stovėjo jūsų šeimos sodyba? Ar ji dar yra?
  2. Kokie buvo kaimynai? Su kuriomis šeimomis giminiavotės?
  3. Į kurią bažnyčią eidavote? Kur krikštydavo vaikus, kur laidodavo mirusiuosius?
  4. Kaip atrodė kaimas ar miestelis jūsų vaikystėje?

Mokykla, darbas, šeima

  1. Kur mokėtės? Kiek metų lankėte mokyklą?
  2. Kur dirbote? Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
  3. Kaip susipažinote su savo vyru ar žmona? Kur ir kada tuokėtės?
  4. Kur gyvenote, kai susituokėte? Kiek kartų kraustėtės?
  5. Kada gimė jūsų vaikai? Kaip juos pavadinote ir kodėl?
  6. Kokių švenčių, tradicijų laikėsi jūsų šeima?

Apie sunkius laikus

XX a. Lietuvos istorija – karai, okupacijos, tremtys, kolektyvizacija – palietė beveik kiekvieną šeimą. Apie tai klauskite atsargiai ir leiskite žmogui pačiam nuspręsti, kiek pasakoti.

  1. Ką prisimenate iš karo metų? Kur tada gyvenote?
  2. Ar kas nors iš giminės buvo ištremtas, suimtas, žuvo? Kur ir kada?
  3. Ar kas nors pasitraukė į Vakarus, slapstėsi, buvo partizanas?
  4. Kaip pasikeitė gyvenimas, kai kūrėsi kolūkiai? Ar teko palikti namus?
  5. Kas padėjo šeimai išgyventi sunkiausiu metu?

Jei sužinosite apie tremtį ar suėmimą, apie tą žmogų archyvuose gali būti išlikusi byla – apie tai rašome straipsnyje kaip rasti protėvius archyvuose.

Prisiminimai ir daiktai

  1. Kokią istoriją apie mūsų giminę pasakodavo dažniausiai?
  2. Ar yra šeimoje daiktų, perduodamų iš kartos į kartą? Kieno jie buvo?
  3. Ar išliko maldaknygių, Biblijų su įrašais, laiškų, dienoraščių?
  4. Kas giminėje dar galėtų daug žinoti? Su kuo man vertėtų pasikalbėti?
  5. Ką norėtumėte, kad jūsų anūkai ir proanūkiai žinotų apie jus?

Po pokalbio

  • Užrašykite tą pačią dieną, kol dar prisimenate, kas ką sakė. Vardus, datas ir vietas iškart perkelkite į giminės medžio šabloną ar internetinį medį.
  • Pasižymėkite, iš ko žinote. „Pasakojo močiutė Ona, 2026 m.“ – po kelerių metų tai padės atskirti tai, kas patikrinta, nuo to, kas girdėta.
  • Grįžkite su nauju klausimu. Archyvuose ar kitų giminaičių pasakojimuose radę ką nors naujo, paklauskite dar kartą – tai dažnai prikelia ir naujų prisiminimų.
  • Pasidalinkite. Užrašyti pasakojimai ir nuotraukos vertingiausi tada, kai juos mato visa šeima.

Familija giminės medyje prie kiekvieno žmogaus galima pridėti prisiminimų, nuotraukų ir dokumentų, o giminaičius pakviesti pildyti kartu. Daugiau apie tai, nuo ko pradėti, – straipsnyje kaip sudaryti giminės medį.

Skaitykite toliau