Kaip rasti protėvius archyvuose: metrikų knygos ir kiti šaltiniai

Kai seneliai nebeprisimena savo senelių vardų, toliau padeda archyvai. Gera žinia: didelę dalį senųjų lietuviškų metrikų knygų jau galima peržiūrėti internete, nemokamai ir neišėjus iš namų.

Pirmiausia: kas jau žinoma

Archyvuose ieškoti daug lengviau, kai žinote bent vieno protėvio vardą, apytikslius gimimo metus ir, svarbiausia, parapiją – bažnyčią, kurioje jis buvo krikštytas ar tuokėsi. Metrikų knygos tvarkomos pagal parapijas, ne pagal kaimus, todėl pirmiausia išsiaiškinkite, kuriai parapijai priklausė jūsų protėvių kaimas. Jei to dar nežinote, pradėkite nuo pokalbių su giminaičiais ir namų dokumentų.

Metrikų knygos: įrašai iki 1940 metų

Iki 1940 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje gimimus, santuokas ir mirtis registravo religinės bendruomenės. Katalikų parapijų kunigai į metrikų knygas įrašydavo krikštus, santuokas ir laidotuves; savo knygas vedė ir liuteronų, stačiatikių, sentikių bei žydų bendruomenės. Šių knygų originalai saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA) Vilniuje.

Viename krikšto įraše dažniausiai rasite:

• vaiko vardą, gimimo ir krikšto datas;
• tėvų vardus ir pavardes, dažnai ir motinos mergautinę pavardę;
• kaimą, kuriame šeima gyveno, kartais – luomą (pvz., valstietis, bajoras);
• krikšto tėvus – dažnai tai artimi giminaičiai.

Santuokos įrašuose paprastai nurodomas jaunųjų amžius, gyvenamoji vieta ir tėvai, o mirties įrašuose – amžius mirties metu. Iš amžiaus galima apskaičiuoti apytikslius gimimo metus ir ieškoti krikšto įrašo dar viena karta anksčiau.

Kaip rasti metrikų knygas internete

Didelę dalį LVIA saugomų katalikų parapijų metrikų knygų suskaitmenino Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Jas galima peržiūrėti portale epaveldas.lt. Keli patarimai paieškai:

• Ieškokite pagal parapiją, įrašę jos pavadinimą kilmininko linksniu ir knygos rūšį, pvz., „Raseinių RKB gimimo metrikų knyga“. RKB reiškia Romos katalikų bažnyčią.
• Knygos rūšys: gimimo (krikšto), santuokos ir mirties metrikų knygos.
• Knygos dažnai apima kelerius metus ir yra ilgos – įrašai juose surašyti chronologiškai, tad žinodami apytikslę datą, sutaupysite daug laiko.

Kaip skaityti senus įrašus

Lietuviškai metrikos rašytos retai. Seniausi įrašai dažniausiai lotynų, XIX a. – lenkų, o nuo XIX a. antrosios pusės – rusų kalba. Kelios gudrybės:

• Vardai užrašyti kitomis kalbomis: Jonas – Joannes, Jan ar Иван, Ona – Anna, Kazys – Casimirus ar Kazimierz. Pavardės taip pat suslavintos – apie tai straipsnyje apie lietuviškas pavardes.
• Rusų kalba rašytuose įrašuose datos dažnai nurodytos pagal senąjį (Julijaus) kalendorių – XIX a. jis atsiliko 12 dienų, XX a. pradžioje – 13 dienų. Kartais nurodomos abi datos.
• Įrašai paprastai surašyti lentele su tomis pačiomis skiltimis, tad perskaitę kelis, lengviau suprasite ir likusius.

Kiti šaltiniai iki 1940 metų

• Revizijų sąrašai – XIX a. gyventojų surašymai, kuriuose šeimos surašytos kartu, su amžiumi. Jie padeda pamatyti visą šeimą vienoje vietoje.
• Klaipėdos kraštas – čia nuo XIX a. pabaigos gimimus, santuokas ir mirtis registravo civilinės metrikacijos įstaigos, todėl įrašų ieškokite ne tik bažnyčių knygose.
• Kapinės ir parapijų istorijos – antkapiai, parapijų monografijos ir kraštotyros leidiniai kartais mini ir jūsų protėvius.

Įrašai po 1940 metų

Nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. gimimus, santuokas ir mirtis registruoja valstybė. Šie įrašai saugomi civilinės metrikacijos archyvuose, o išrašų ar kopijų galima prašyti savivaldybių civilinės metrikacijos skyriuose. Kokius dokumentus pateikti, norint gauti įrašą apie giminaitį, ir kiek tai kainuoja, pasiteiraukite savo savivaldybėje.

Tremtys ir represijos: sovietmečio archyvai

Jei kas nors iš jūsų giminės buvo ištremtas ar suimtas, apie jį galėjo išlikti byla. Lietuvos ypatingajame archyve saugomi 1940–1991 m. dokumentai, tarp jų – tremtinių bylos, kuriose dažnai yra šeimos narių sąrašai, tremties vietos ir prašymai leisti grįžti. Archyvas išduoda pažymas ir dokumentų kopijas, o dalį suskaitmenintų bylų galima rasti elektroninėje archyvų informacinėje sistemoje (EAIS), kuri apima kelioliką Lietuvos archyvų.

Užsirašykite, kur ką radote

Radę įrašą, iškart pasižymėkite, iš kur jis: parapija, knyga, metai, įrašo numeris, o archyve – fondas, apyrašas, byla ir lapas (pvz., F. 1332, ap. 1, b. 33, l. 12). Taip po metų galėsite vėl rasti tą patį įrašą, o giminaičiai galės patys jį patikrinti. Familija giminės medyje šaltinius galima užrašyti prie kiekvieno žmogaus, o metrikų nuotraukas – pridėti kaip dokumentus.